ES energetikos politiką sudaro tiek ekonominiai, tiek ne ekonominiai tikslai, o valstybės narės patiria politinį, aplinkosauginį ir ekonominį spaudimą juos pasiekti. Valstybės pagalbos priemonės yra vienas svarbiausių įrankių siekiant nacionalinių energetikos ir klimato kaitos mažinimo planų. Lietuvos tikslai ir projektai energertikos sektoriuje, bei Europos Komisijai notifikuoti valstybės pagalbos mechanizmai tai iliustruoja.
Energetikos saugumas yra vienas esminių Lietuvos nacionalinės energetikos politikos prioritetų. Tokį prioritetą lemia šalies geografinė lokacija, geopolitinė situacija ir rinkos struktūra. Dar 2015 m. Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos ir neturėjo elektros tinklų jungčių su ES. Kad užtikrintų energetikos tiekimo saugumą, energijos išteklių įvairovės ir energijos gamybos iš vietinių išteklių skatinimas buvo privalomas. Atitinkamai, energetikos saugumas tapo Nacionalinio energetikos ir klimato kaitos plano ašimi. Šis tikslas taip pat yra pagrindinis rengiant valstybės pagalbos priemones tiek gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimui, tiek tokiems infrastruktūriniams projektams kaip suskystintų dujų terminalas.
Straipsnyje, kuris išleistas skyriumi leidinyje European Energy Law Report (Intersentia), analizuojama Lietuvos nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, jos tikslus lėmę veiksniai, Europos Komisijos sprendimai dėl valstybės pagalbos Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalui, atsinaujinančios energetikos rėmimo schemos bei Achemos ginčai dėl susijusių valstybės pagalbos priemonių.
Leidinys prieinamas čia.
Citavimui: Paukštė, R. (2021). Energy Policy Objectives in Lithuania in the Light of Recent State Aid Cases, in European Energy Law Report (eds. Roggenkamp, M., Banet C.), XIV, pp. 97-113.
Comments